25.11.2014.

Socialiniai tinklai – į pagalbą mokytojui

Ne paslaptis, kad dabartiniai vaikai beveik „gyvena“ socialiniuose tinkluose. Na, o naujausias tyrimas atskleidė, kad net 80 proc. moksleivių socialinius tinklus mato ir kaip puikią mokymosi priemonę. Ką apie tai sako ekspertai – kokie yra geriausi socialinių tinklų panaudojimo mokykloje būdai ir ar mokytojai bei mokiniai gali būti „Facebook“ draugais?

Kuo naudingi socialiniai tinklai mokykloje

Taigi ką mano moksleiviai – ar socialiniai tinklai gali būti mokymosi priemonė? Lietuvoje pirmą kartą atliktas moksleivių tyrimas, kurio metu buvo ieškoma atsakymo į šį klausimą. Visos Lietuvos moksleivių apklausą inicijavo nemokamų skaitmeninių mokymų pedagogams programa „Samsung Mokykla ateičiai“ kartu su Lietuvos mokinių parlamentu.

Paaiškėjo, kad net 80 proc. Lietuvos moksleivių norėtų mokydamiesi naudotis socialiniais tinklais ir juose bendrauti su mokytojais.

Kaip rodo apklausa, moksleiviai mato labai daug „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų panaudojimo galimybių mokantis. Kaip didžiausią privalumą net 69 proc. moksleivių paminėjo situacijas, kai tenka dėl kokių nors priežasčių praleisti pamokas – tokiu atveju per socialinius tinklus galima lengvai sužinoti, ką praleidai, gauti namų darbų užduotis bei mokytojų patarimus. 

Be to, 66 proc. moksleivių mano, kad socialiniai tinklai yra puikus pagalbininkas ieškant informacijos apie dėstomą dalyką, o 63 proc. įžvelgia daug socialinių tinklų panaudojimo galimybių mokantis užsienio kalbų: juk gali nesunkiai susisiekti su kitais moksleiviais ir mokytojais iš bet kurio pasaulio kampelio ir bendraujant su jais gauti neįkainojamas kalbos pamokas.

Apklausa taip pat atskleidė, kad maždaug trečdaliui moksleivių socialiniai tinklai atrodo labai tinkama priemonė susisiekti su įvairių sričių ekspertais ir iš jų gauti žinių bei naudingų patarimų (žymiais visuomenės, kultūros veikėjais ar verslininkais, kurie aktyviai naudojasi socialiniais tinklais ir mielai atsako susilaukę tokio dėmesio iš jaunosios kartos).

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato švietimo ir mokslo programų vadovė Liliana Bugailiškytė-Lideikienė pažymi, kad švietimas turi nuolat keistis ir prisitaikyti prie kintančių visuomenės poreikių. Vienas iš tų poreikių ir yra socialiniai tinklai bei jų galimybės ugdymo procese. 

„Dalyvavimas socialiniuose tinkluose mokytojams leidžia iš arčiau pažinti mokinius, suprasti jų poreikius, galimybes ir siekius. Talentingam, gerai pasirengusiam pedagogui – tai vadovas, kaip parinkti metodus, akcentus ir kuo užpildyti mokymosi turinį, kad sudominti mokinius mokymosi procesu, padėti jiems atskleisti savo gebėjimus ir prasmingai gilinti žinias“, - sako L.Bugailiškytė-Lideikienė.  

Panaudojimo būdų – daugybė

Nemokamų skaitmeninių mokymų pedagogams programos „Samsung Mokykla ateičiai“ lektorius Donatas Puslys sako, jog šie apklausos rezultatai aiškiai parodo mokytojams, kad jie neturi vengti socialinių tinklų, o mėginti prasmingai ir kūrybiškai panaudoti juos mokymo procese. Nes tai ne tik padeda įtraukti ir motyvuoti mokinius, bet ir gerokai palengvina darbą pačiam mokytojui. 

Na, o socialinių tinklų panaudojimo būdų mokykloje, pasak D.Puslio, yra daug bei įvairių. Tarkime, „Facebook“ galima rengti mokinius labai įtraukiančius protmūšius, kurių metu jie atsakinėja į klausimus ir kaupia taškus. 

Arba visiškai kitu kampu pakreipti įprastą istorijos pamoką – duoti mokiniams užduotį per įrašus socialiniame tinkle atkurti svarbų istorinį įvykį bei žymios asmenybės biografiją. Pavyzdžiui, paskyrus kurį nors moksleivį Napoleonu, visiems kartu panagrinėti jo asmenybę ir Prancūzijos revoliuciją. 

Kita vertus, „Facebook“ savo paskyras turi daugybė žymių žmonių, tad kodėl nepasinaudojus proga padaryti su vienu jų interviu mokyklos ar klasės laikraščiui?  

Socialiniai tinklai prie kiekvienos net ir pačios atokiausios mokyklos provincijoje priartina visą pasaulį, todėl vieną dieną galima susisiekus su mokykla Švedijoje užmegzti įdomią tarptautinę diskusiją apie klimato kaitą, o kitą galbūt susirasti pašnekovą Didžiojoje Britanijoje ir iš pirmų lūpų išgirsti naujienas apie kokį nors svarbų įvykį karališkojoje šeimoje. 

Socialiniai tinklai taip pat yra puiki erdvė mokinių diskusijoms. “Taigi idėjų, kaip panaudoti socialinius tinklus mokykloje, yra labai daug – reikia tik pasidomėti ir imti bandyti”, - priduria D.Puslys.

„Samsung Mokykla ateičiai“ mokymuose dalyvaujančios Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos informacinių technologijų mokytojas Gintaras Nalivaika sako, kad mokymų metu jie sužinojo daug naudingos informacijos, kaip kūrybingai panaudoti socialinius tinklus mokymosi procese. Kai kurias idėjas mokytojai jau spėjo pritaikyti ir praktiškai – pavyzdžiui, lietuvių k. ir literatūros mokytojai Daivai Veronikai Gaidamavičienei per mokymus kilo mintis kartu su mokiniais pamėginti sukurti viduramžių žmogaus profilį „Facebook“ socialiniame tinkle. Integruojant į pamoką daug skirtingų dalykų – literatūrą, istoriją, menus ir kt., moksleiviai su dideliu susidomėjimu iš daugybės skirtingų detalių pabandė atvaizduoti viduramžiais gyvenusį žmogų. 

Tuo tarpu Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokytojams, taip pat dalyvaujantiems mokymuose, maloniu atradimu tapo švietimo socialinis tinklas „Edmodo“. „Suskaičiavau, kad turiu 260 mokinių ir devyniolika grupių. Per šį socialinį tinklą mums visiems labai patogu bendrauti, kelti mokomąją medžiagą, sudėti namų darbus, daryti apklausas.  Įtraukėme jau praktiškai visą mokyklą. Vaikams tai labai patinka – jie gauna visai kitokias pamokas“, - pasakojo Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokytoja Rasa Jėckienė.

„Edmodo“ siūlo saugų būdą mokiniams ir mokytojams bendrauti tarpusavyje tiek pamokų metu, tiek ir po jų. Šis socialinis tinklas patrauklus tuo, kad sukurdamas mokymosi grupę mokytojas neturi užmegzti jokių draugystės ryšių su mokiniais, tačiau tokios funkcijos, kaip rašymas ant „sienos“, komentavimas, dalijimasis įvairia informacija bei  jos vertinimas - išlieka.

Ar mokytojai ir mokiniai gali būti „Facebook“ draugai?

Tyrimo metu moksleivių taip pat buvo klausiama, ar jie seka savo mokytojus socialiniuose tinkluose, ir jei ne, ar norėtų. Paaiškėjo, kad dauguma moksleivių savo mokytojų „Facebook“ neseka, bet nemaža dalis norėtų tą daryti. Tiesa, tik mokymosi tikslais.  Na, o paklausus, ar norėtų patys būti sekami socialiniuose tinkluose savo mokytojų, net 81 proc. moksleivių atsakė neigiamai.  Tai reiškia, kad dauguma moksleivių mielai naudotų socialinius tinklus kaip jiems patrauklų įrankį mokantis, bet visiškai nenori, kad mokytojai skaitytų jų kuriamus asmeninius įrašus, komentuotų vaizdo įrašus ar nuotraukas.

Apie tai, koks turėtų būti mokytojų ir mokinių bendravimas socialiniuose tinkluose ir ar mokytojai bei mokiniai gali būti „Facebook“ draugais, aktyviai diskutuojama visame pasaulyje.  

Daugelyje šalių mokytojams paliekama teisė patiems nuspręsti, ar įsileisti mokinius į savo asmeninę „Facebook“ erdvę ir atvirkščiai, bet esama ir tokių šalių, kur valdžia yra priėmusi rekomendacijas nepainioti darbo ir asmeninio gyvenimo ir nepriimti mokinių į savo draugus socialiniuose tinkluose. Viena tokių valstybių – ir Didžioji Britanija.

Paprastai šis klausimas diskusijas įžiebia tuomet, kai mokiniai pradeda aptarinėti savo mokytojų ar jų draugų ne iš mokyklos aplinkos keliamas asmenines nuotraukas (ypač jei jose mokytojas atrodo gana pikantiškai…) ir iš jų šaipytis. Kartais ir patys mokytojai, komentuodami savo mokinių nuotraukas ar įrašus, perlenkia lazdą (pavyzdžiui, kai parašo mokinei, kad ji nuotraukoje atrodo labai seksualiai ir pan.).  

Tad ką apie tai mano ekspertai – gali ar negali mokytojai ir jų mokiniai būti draugais „Facebook“?

Psichologas Marius Daugelavičius sako, kad vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą yra sunku. Juk socialiniai tinklai, pasak psichologo, yra kaip ir peilis – su juo galima ir sužeisti, ir panaudoti kaip nepamainomą įrankį. 

„Kaip ir visur, taip ir čia yra ir pliusų, ir minusų, - teigia M.Daugelavičius. - Socialiniai tinklai gerai tuo, kad sumažina atstumą tarp mokytojų ir mokinių, jų bendravimą padaro šiltesnį ir ne tokį oficialų, kaip mokykloje.  Bendravimas socialiniame tinkle tarsi ištirpdo tarp žmonių sienas, parodo mokiniui, kad mokytojas irgi yra žmogus,  kuriam galima atsiverti, išsipasakoti. Kasdieniuose santykiuose mokykloje viso to dažnai trūksta. O didžiausias minusas, be abejo, yra tas, kad „Facebook“ vis dėlto  yra asmeninė žmogaus erdvė. Juk mokiniai mokytojui yra darbas, todėl kyla pavojus, kad mokytojas nebeturės asmeninės erdvės, kur jis nebėra mokytojas, o yra tiesiog  žmogus. Kai savo mokinius įsileidi į „Facebook“ draugus, natūraliai pradeda save varžytis, kokias nuotraukas ar įrašus skelbti, kas mokytojui tinka, o kas netinka.“

Psichologas M.Daugelavičius daro tokias išvadas: jei mokytojas nori tapti artimesnis savo mokiniams ir sumažinti tarp jų tvyrantį atstumą, tuomet mokinių priėmimas į draugus „Facebook“ turi prasmę, tačiau tokiu atveju mokytojas privalo labai atsakingai kontroliuoti turinį, kurį jis ar jo asmeniniai draugai kelia į socialinį tinklą.

Kas mokytojui leistina, o kas turėtų būti tabu?

„Visa įprasta pedagogika tokiu atveju pradeda galioti ir socialiniame tinkle: mokytojas turi nerodyti blogo pavyzdžio, nedėti  šokiruojančių, religinių, nesantaiką kurstančių pasisakymų, negali rašyti tokių įrašų, kaip „gerai mes vakar pabaliavojom“ ir pan. Tad čia ima galioti visiškai tokios pat elgesio taisyklės, kaip ir realiame pasaulyje“, - pabrėžė psichologas M.Daugelavičius. 

Informacinių technologijų mokytoja iš Kėdainių R.Jėckienė prisipažįsta, kad anksčiau ji į „Facebook“ žiūrėjo gana priešiškai, bet vėliau suprato, kad ji, kaip mokytoja, privalo jame būti, nes socialiniai tinklai padeda sužinoti, kuo gyvena jos mokiniai. „Iš viso „Facebook“ turiu apie 400 draugų ir iš jų tik apie dvidešimt – ne mano mokiniai“, - sako R.Jėckienė. Ji priduria suprantanti, kad kurdama turinį „Facebook“ paskyroje privalo elgtis atsakingai, nes visa tai mato ir jos mokiniai – dėl to problemų dar niekada nekilo.

R.Jėckienė pastebi, kad ir jos mokiniai taip mokosi atsakingiau žiūrėti į savo įrašus socialiniame tinkle, nes žino, kad mokytoja nepraleis to pro akis. Mokytoja neslepia, jog yra buvę atvejų, kai ji „paauklėja“ savo mokinius, kokių nuotraukų į „Facebook“ geriau nedėti: „Visada sakau, kad bet kokią nuotrauką dedant reikia galvoti, ar tai nepakenks jiems ateityje“, - sako mokytoja.

Programos „Samsung Mokykla ateičiai“ lektorius D.Puslys sako, kad mokytojai ir mokiniai būtinai turi bendrauti socialiniuose tinkluose, nes tai teikia didžiulę naudą visoms pusėms. Na, o išvengti įvairių nesusipratimų galima labai paprastai – tereikia mokytojui susikurti savo, kaip mokytojo paskyrą socialiniame tinkle. Tai puiki išeitis norint atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą. 

Tokiu patarimu pasinaudojo ir Kuršėnų Stasio Anglickio mokyklos biologijos mokytojas Nerijus Medeišis – pamatęs, kad jam pradėjus dirbti naujoje mokykloje daugybė mokinių siūlosi į jo draugus „Facebook“ tinkle, jis susikūrė atskirą mokytojo Nerijaus paskyrą ir čia į draugus priima tik savo mokinius bei jų tėvus. Vien nuo rugsėjo mėnesio mokytojo N.Medeišio draugų sąrašas išaugo iki šimto.

„Nors ir nededu ten jokių kompromituojančių įrašų ar vaizdų, savo asmeninę erdvę noriu pasilikti sau. Todėl speciali mokytojo paskyra „Facebook“ labai pasiteisino – tuo labiau kad matau daug galimybių, kaip panaudoti ją mokymo tikslams“, - pasakojo mokytojas iš Kuršėnų.