26.06.2014.

Mokytojai raginami atrasti socialinių tinklų teikiamas galimybes

Dažnai girdime apie socialinių tinklų daromą žalą jauniems žmonėms, tačiau vis dažniau pasigirsta ir alternatyvi, svariais argumentais pagrįsta nuomonė, kad socialiniai tinklai yra ne tik žala, bet ir neatrastos mokymo galimybės. Ekspertų išvada vienareikšmiška: socialinių tinklų potencialas mokymo procese yra visiškai neišnaudojamas.

Įsivaizduokite, kad mokykloje užduodami namų darbai, kuriems atlikti reikalingi papildomi ištekliai ir kitų žmonių patirtis. Pavyzdžiui, geografijos mokytojas duoda užduotį ištirti atogrąžų miškų nykimo problematiką. Užduotį atlikti galima paprastuoju būdu – t.y. paprasčiausiai susirenkant informaciją internete, arba eiti kitu keliu ir susirinkti daug įvairios informacijos bendradarbiaujant per socialinius tinklus.

„Čia ir slypi didysis potencialas – socialiniame tinkle galima rengti projektus, kurie peržengia mokyklos ribas“, – pabrėžia komunikacijos specialistas Džiugas Paršonis. Kadangi pagrindinis socialinių tinklų bruožas yra burti žmones į grupes pagal bendrus interesus, būdami skirtingose pasaulio vietose moksleiviai gali kooperuotis su užsienyje gyvenančiais bendraamžiais ir suaugusiaisiais bendroms užduotims atlikti.

„Toks išteklių mobilizavimas daro projektą rimtu bei turinčiu vertę. O ir moksleiviams informacija įstringa giliau ir aiškiau, kai mokomasi iš konteksto. Matydami skirtumus, panašumus, išvestines mokiniai daug greičiau išmoksta“ – teigia Vilniaus universiteto komunikacijos lektorius Dž.Paršonis.

Taigi ekspertai vienareikšmiškai teigia, kad socialiniai tinklai yra puiki priemonė, palengvinanti mokytojams darbą bei sukurianti įdomią ir motyvuojančią mokymosi aplinką moksleiviams.

Lektorius Dž.Paršonis galėtų pateikti daugybę pavyzdžių, kaip mokyklos galėtų panaudoti socialinius tinklus mokymui. Pavyzdžiui, jis siūlo mokykloms varžytis socialiniuose tinkluose, kurios jų mokiniai atliks pasirinktą užduotį geriausiai. Toks konkurencingumo ugdymas taip pat motyvuoja moksleivius bei paruošia juos integracijai į darbo rinką.

Beje, komandinio darbo naudą mokantis jau patvirtina ir tarptautiniai moksliniai tyrimai. Tarkime, profesoriaus bei technologijų psichologijos mokslininko iš Kalifornijos Larry Roseno 2013 metais atlikti tyrimai rodo, jog jaunimas ypač vertina socialinį ryšį. „Tai pirmoji karta, kuri yra labiau linkusi dirbti komandoje nei individualiai“, – pabrėžia L.Rosenas. Kiti tyrimo rodikliai taip pat rodo, kad būtent moksleiviai yra aktyviausi interneto, o ypač socialinės žiniasklaidos – „Facebook“, „Twitter“, „Youtube“ ir pan. – vartotojai.
Socialiniai tinklai skatina moksleivių bendradarbiavimą, todėl pasaulyje vis garsiau pradedama kalbėti apie tai, kaip mokyklos juos galėtų panaudoti kaip įrankį geresniems akademiniams rezultatams pasiekti.
Lietuvoje taip pat pradedama domėtis socialinių tinklų integravimu į mokymo procesą. Rugpjūčio pabaigoje mūsų šalyje startuoja mokytojų skaitmeninio raštingumo mokymai "Samsung Mokykla ateičiai", kurių metu mokytojai tobulins savo skaitmeninius įgūdžius – išmoks prasmingai taikyti naujas technologijas (įskaitant ir socialinius tinklus) pamokose.

“Socialinių tinklų pritaikymas mokymo procese bus viena pagrindinių temų skaitmeniniuose mokymuose pedadogams “Samsung Mokykla ateičiai”, nes šiuo metu tai vienas populiariausių ir efektyviausių būdų pasiekti mokinius, sudominti juos įgyti papildomų žinių, atrasti naujus mokymosi šaltinius. Be to, socialiniai tinklai yra puiki priemonė bendrauti su mokinių tėvais, - sako Vaidas Bielinis, „Samsung Electronics Baltics“ technologinių sprendimų ekspertas švietimui. – Socialiniai tinklai gali paversti pamoką neįtikėtinų nuotykių kupina kelione: pasitelkiant įvairius socialinių tinklų kanalus galima naujai, kūrybingai ir produktyviai mokyti mokinius, tarkime, užsienio kalbų, matematikos, istorijos, geografijos… Mūsų tikslas yra padėti mokytojams atrasti įvairius būdus, kaip prasmingai panaudoti socialinius tinklus dirbant su mokiniais bei bendraujant su jų tėvais, nes tai padeda mokinius motyvuoti, sudominti, o galiausiai ir pasiekti geresnių mokymosi rezultatų.”

Pasak vieno iš mokymų programos rengėjų, „Renkuosi mokyti!“lektoriaus Donato Puslio, socialiniai tinklai turi daug privalumų. Pavyzdžiui, jie ugdo tarptautiškumą bei atvirumą vienas kitam, nes ne kiekvienas, nesinaudojantis socialiniais tinklais, geba bendrauti su skirtingo amžiaus bei kultūrų žmonėmis. „Šiuo atveju socialumas išlieka, tačiau jis perkeliamas į kitą erdvę“, – teigia D.Puslys.

D.Puslys pastebi, kad ligi šiol dažniau buvome įpratę girdėti apie socialinių tinklų daromą žalą, nei privalumus, todėl kai kurios mokyklos blokuoja moksleivių ir mokytojų priėjimą prie jų.
„Lengviausia yra uždrausti, tačiau tai - ne išeitis, - pažymi mokytojas. - Socialiniai tinklai ugdo moksleivių kūrybiškumą, socialinį bendravimą, tarpusavio bendradarbiavimą bei gebėjimą vykdyti argumentuotą diskusiją. Pavyzdžiui, „Facebook‘e“ galima organizuoti viktorinas, kelti diskusijas aktualiomis temomis. Tai skatina mokymosi procesą, padaro jį įdomesnį ir mokiniams patrauklų. Tas žinias, kurias kitu atveju būtų tekę „kalti“ ar atsiskaitinėti tradicinėmis formomis, moksleiviai daug lengviau įgyja per pusiau žaidybinę, tačiau vis tiek labai svarbią mokslui prizmę“, – atkreipia dėmesį „Samsung Mokykla ateičiai“ mokymų, kuriuose dalyvaus per šimtas mokytojų ir direktorių iš visos Lietuvos mokyklų, lektorius D.Puslys.

Žinoma, socialiniai tinklai, kaip ir visi žmonijos išradimai, yra įrankis, kurį galima naudoti tiek geriems, tiek ir blogiems tikslams. Tai priklauso nuo žmogaus skaitmeninio išprusimo ir kūrybingumo.

Į skaitmeninius mokymus pedagogams “Samsung Mokykla ateičiai” užsiregistravo net 220 mokyklų komandos, arba beveik 20 proc. visų Lietuvos mokyklų. Tai leidžia daryti išvadą, jog ir Lietuvos mokytojai pamažu pradeda keisti požiūrį į technologijų naujoves mokymo procese.