23.12.2015.

Konkurencijos kovą laimės savito veido mokyklos?

Lietuvai atsidūrus demografinėje duobėje, iššūkių pastaraisiais metais neišvengia švietimo institucijos. Mažėjant moksleivių skaičiui, didėja mokyklų tarpusavio konkurencija. Nugalės stipriausios? Tikrai taip, jei ta stiprybė slypi mokyklos išskirtinume ir aiškiai išsikeltuose tiksluose. 

(Ne)sveika konkurencija 

Dažnas mokyklos vadovas bei švietimo ekspertas sutinka, kad konkurencija tarp mokyklų vyksta lygiai taip pat akivaizdžiai, kaip ir tarp verslo įmonių ar politikos figūrų. „Mokyklos šiandien patiria stiprią konkurenciją. Tai suprantama, nes paprastai ji atsiranda dėl išteklių trūkumo. O juk dabartinės demografinės situacijos akivaizdoje mokykloms tenka konkuruoti ir dėl vaikų skaičiaus“, – teigė edukologas ir „Samsung Mokykla ateičiai“ lektorius, KTU, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto, edukologijos katedros docentas, dr. Gintautas Cibulskas. 

Tuo tarpu KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras pabrėžė, jog skirtingos mokyklos konkuruoja dėl skirtingų dalykų. „Vienų tikslas yra neužsidaryti, todėl joms svarbus kuo didesnis vaikų skaičius, kitos konkuruoja, norėdamos pritraukti pačius gabiausius šalies moksleivius“, - skirtumą aiškino pašnekovas. 

Nors sakoma, kad konkuruoti sveika, G. Cibulsko nuomone, mokyklų tarpusavio konkurencijos neturėtų būti. „Mokyklos, konkuruodamos tarpusavyje, nutyli tikrąją mokyklos padėtį. Jos nenori viešinti jose kylančių bėdų, nes tai gali pakenkti jų įvaizdžiui. Vietoje to, kad būtų išspręstos, kai kurios problemos yra tiesiog slepiamos“, – kalbėjo edukologas. 

Reikia išsiskirti 

G. Cibulskas įsitikinęs, kad šių dienų mokyklos turėtų konkuruoti ne su kitomis mokyklomis, bet pačios su savimi, tobulėti ir kelti aiškius tikslus. „Bendrojo ugdymo lygmens švietimas – nėra tinkama sritis konkurencijai. Čia turi vykti dalinimasis žiniomis, bendradarbiavimas, įgyvendinat žinių, kultūros sklaidos ir socializacijos funkcijas. Ir be abejo, koncentruotis reikia į tai, kaip išugdyti asmenybę“, - kalbėjo ekspertas. 

Anot pašnekovo, konkurencijos tarp mokyklų bus mažiau, jei kiekviena jų turės savo veidą. „Būdamas svečiose šalyse visada aplankau mokyklas. Labiausiai man patinka tos, kurios aiškiai žino, kokį vaiką nori išugdyti, turi savo veidą ir išnaudoja savo stipriąsias puses. Mačiau mokyklų, kurios organizuoja ugdymą, neskaidydamos pamokų 45 minučių intervalais, arba mokyklą, kur tam, kad vaikai jaustųsi kaip šeimoje, pusė mokytojų yra moterys ir pusė – vyrai. Taip pat lankiausi mokyklose, kur, siekiant kalbėti mokinių kalba, labai išradingai panaudojamos technologijos“, - pasakojo G. Cibulskas. 

Nuomonei, kad kiekviena mokykla turi būti išskirtinė pritarė ir KTU gimnazijos direktorius T. Kivaras. Jo teigimu, mokyklos turi specializuotis atskirose srityse: technologijose, gamtos moksluose, kalbose, sporte ar panašiai. „Mūsų gimnazija orientuojasi į gamtos mokslus. Mums pasisekė, nes galime pasinaudoti universiteto laboratorijomis. Jei matome, kad mokykloje mokiniui nepakanka to, kas mokoma pamokose, siekiame,  kad jis galėtų lankyti kai kurias paskaitas universitete. Taigi, tas kitoniškumas ir naujų galimybių ieškojimas yra labai svarbus“, - neabejoja gimnazijos direktorius. 

Gali pagelbėti technologijos 

Skaitmeninių mokymų pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ dalyvius pokyčių valdymo mokęs G. Cibulskas, mano, kad dinamiškesnį ir moksleiviams patrauklesnį ugdymą galima organizuoti pasitelkiant technologijas. „Tinkamai naudojamos, jos tampa labai reikšmingos. Šių dienų vaikai auga kartu su technologijomis, o jų teikiamos galimybės yra labai didelės. Nepanaudoti jų ugdymo procese, būtų tiesiog nedovanotina“, - sakė pašnekovas. 

Dėl šių priežasčių, anot edukologo, mokytojai taip pat turi būti atviri inovacijoms. Pedagogai turi išmokti konkuruoti su savimi ir šioje srityje nenustoti tobulėti. „Žmogus arba vystosi ir eina į priekį arba, jei tik sustoja, ritasi žemyn. Todėl reikia stengtis kiekvieną dieną būti geresniu nei vakar“, - pabrėžė G. Cibulskas.