12.10.2016.

Ekspertas pataria: treniruojama atmintis yra beribė

Efektyvus kalbų mokymasis, matematiniai skaičiavimai ar sėkmingas profesinis gyvenimas dažnai siejamas su gera atmintimi ar gebėjimu susikaupti. Ar to galima išmokti? Daugelis žmonių mano, jog šie dalykai yra įgimti. Tie, kuriems šių savybių stinga, yra linkę save nurašyti, nes  galvoja, kad yra netalentingi ir neturi gabumų tam tikrai veiklai. Paprastai jie bijo mokytis, keisti profesiją, nepasitiki savimi ir bijo naujų iššūkių. Specialistų teigimų, tai ydingas požiūris, nes atmintis ir koncentracija yra lavinami dalykai, nepriskiriami prie talentų. Anot jų, atliekant tam tikrus pratimus ir pakeitus neteisingus darbo įpročius, galima pasiekti fantastiškų rezultatų.

Apie atminties ir koncentracijos svarbą ir šių savybių lavinimą kalbamės su greito mokymosi ekspertu, „Samsung Mokykla ateičiai“ lektoriumi Algirdu Karaliumi.

Kokią reikšmę rezultatams profesinėje srityje turi atmintis ir koncentracija?

Mano giliu įsitikinimu, atmintis ir koncentracija yra bet kokio mokymosi ar darbo pagrindas. Deja, šiandien dauguma edukologų koncentruojasi į kitus dalykus ir šių aspektų nelaiko svarbiais – manoma, kad reikia elementariausiai sukrauti žinias į galvas ir išmokyti, kur surasti tam tikrą informaciją. Įsivaizduokite chirurgą, kuris operacijos metu užmiršo kaip ir kur pjauti, kokią dozę suleisti tam tikrų vaistų… Juokinga! Todėl manau, kad atmintis ir koncentracija yra bazinis ir pats pagrindinis dalykas tiek moksle, tiek darbe. Negalėdami susitelkti ir nelavindami atminties, mes negalime būti produktyvūs ir atlikti užduotis kokybiškai, ypač šiais laikais. 

Ką turite galvoje kalbėdamas apie šiuos laikus?

Šiuolaikiniai darbuotojai ar studentai paprastai neapsiriboja vienu darbu. Šiandien taip vadinamas multitaskinimas tapo kasdienybe. Manau, kad tai yra didžiulė blogybė, nes darbai nepadaromi iki galo. Žmogus pradeda daryti vieną darbą, netrukus jį meta ir pereiną prie kito ir taip galiausiai nepasiekia efektyvaus rezultato. Blogiausia yra tai, kad jie didžiuojasi, kad gali atlikti daugybę darbų vienu metu, o apie atliktų darbų kokybę pamiršta. Verta atsižvelgti ir į tai, kad dabar mus supa neįtikėtino dydžio informacijos srautas – duomenų kiekiai yra gerokai didesni nei anksčiau, todėl turime sugebėti ne tik atsirinkti, bet ir įsisavinti milžinišką informacijos kiekį. 

Ko gi tokiu atveju turėtumėme imtis?

Turime koncentruotis į vieną darbą, o kito imtis tik tuomet, kai pastarąjį baigėme. Daugybės užduočių atlikimas vienu metu yra beprasmis blaškymasis. Dienos pradžioje geriau susirašykime ne tuos darbus, kuriuos turime padaryti, o tuos, kurie nėra prioritetiniai – tyrimai rodo, kad 80 proc. visų kasdienių darbų nėra būtini. Toks metodas leidžia susidėlioti prioritetus, taupyti laiką, susikoncentruoti ir kokybiškai atlikti svarbiausias užduotis. Intensyviai mokydamiesi ar dirbdami nepamirškite kas 25 minutes padaryti pertrauką. Smegenys aktyviai dirbti ir koncentruotis gali būtent tiek laiko, todėl joms reikalingas bent minimalus poilsis. Tai žinoti svarbu visiems besimokantiems ar dirbantiems dėmesio reikalaujantį darbą.

Pakalbėkime apie atminties problemas. Daugelis įvairias nesėkmes suverčia būtent joms. Ar tai teisinga?

Tikrai ne! Nėra blogos atminties, yra tik netreniruota atmintis ir jūsų amžius šiuo klausimu yra visiškai nesvarbus. Kai nesimokai ar neturi jokios intelektinės veiklos, smegenys atrofuojasi – tai lygiai tas pats, kaip visiškai neužsiimti jokia fizine veikla. Žmogaus smegenys yra plastiškos, jos sugeba augti lygiai taip pat kaip ir raumenys. Todėl jeigu mes norime turėti gerą atmintį, būti sveiko proto, jas reikia treniruoti. Mokslininkai įrodė, kad treniruojama atmintis gali būti beribė. 

Prisiminkite, kad žmogaus smegenis sudaro du pusrutuliai – kairysis ir dešinysis. Kairysis pusrutulis atsakingas už loginį mąstymą, o dešinysis už intuiciją, vaizduotę. Kadangi loginis mąstymas atminčiai iš esmės nėra naudingas, reikia kliautis dešiniuoju. Suaktyvinus savo dešiniojo pusrutulio veiklą, tai yra vaizduotę, mes galime pasiekti stulbinančių rezultatų. Tačiau tai reikalauja papildomų pastangų, kadangi kasdienėje veikloje dažniau remiamės loginiu mąstymu.

Sakote, kad atmintį reikia treniruoti. Kaip tai padaryti?

Metodika šiuo klausimu yra labai paprasta – užsiimkite įvairiausio pobūdžio menais. Muzikuokite, dainuokite, išmokite gitara sugroti bent tris akordus, kasdien išmokite po trumpą ir kiek įmanoma vaizdingesnį eilėraštį. Vis dėlto geriausiai dešinįjį smegenų pusrutulį veikia piešimas, kuris ne tik jį suaktyvina, bet ir subalansuoja visą smegenų veiklą. Jokiu būdu nebūtina siekti profesionalumo, tiesiog naudokite tai kaip atsipalaidavimo priemonę, tegul tai būna įvairiapusiškai naudinga laisvalaikio forma.

Tam, kad nereikėtų zubrinti, mes galime mokytis kūrybiškai. Abstrakčiai informacijai reikia surasti atitikmenis, kuriuos lengviau įsiminti, o kiekvienam skaičiui ar žodžiui kurti asociacijas. Kalbant bendrai, visą informacinį lauką reikia susieti ir padaryti jį kuo artimesnį sau - taip aprėpsite kur kas daugiau. Pavyzdžiui, jeigu jums sudėtinga įsiminti anglišką žodį cage (angl.: narvas), susikurkite jam asociaciją. Man kažkodėl iškart mintyse iškyla garsus aktorius – juk taip daug paprasčiau. Lygiai taip pat ir su skaičiais – vienetas gali būti prilyginamas stulpui, dvejetas gulbei ir taip toliau. Tokiais būdais pasidaro daug lengviau mokytis kalbų, įsiminti daug kodų, telefono numerių ir dar daugybę kitų dalykų.

Pabaigai. Kokią įtaką smegenų veiklai, atminčiai daro psichologinis nusiteikimas?

Didžiulę. Mūsų smegenys efektyviai dirba ties tuo, kuo mes tikime. Jeigu aš tikiu, kad mano atmintis bloga, esu senas, išsiblaškęs ar kvailas, smegenys į šį vaidmenį įsijaučia ir pamažu mes pradedame tokiais tapti, nors iš tikrųjų nesame – tokiu atveju mokytis ar įsisavinti medžiagą yra kur kas sunkiau. Taigi, pozityvus nusiteikimas yra raktas į efektyvų mokymąsi, atminties lavinimą, tuo pačiu metu ir į sėkmingą karjerą.

Beje, nereikėtų pamiršti ir fizinės veiklos. Ne veltui egzistuoja posakis „sveikame kūne – sveika siela“. Atminčiai ir protinei veiklai gerinti labai padeda judėjimas gryname ore. Kuomet žmogus bėgioja ar vaikšto sparčiu žingsniu, jis prisotina kraują deguonimi, kuris efektyviam smegenų darbui yra būtinas.