05.11.2014.

Donatas Puslys: mokslo šaknys gali būti saldžios!

Esu Donatas Puslys, pagal kilmę - panevėžietis, pagal širdį – vilnietis. Esu įgijęs politologo išsilavinimą, tačiau mano pašaukimas - žurnalistika ir mokytojavimas. Taip pat esu internetinio dienraščio Bernardinai.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, programos „Renkuosi mokyti“ alumnas. Trejus metus darbavausi Vilniaus tarptautinėje mokykloje ir Karalienės Mortos mokykloje. Didžiausi mano pomėgiai - knygos, futbolas ir kelionės. Žurnalistika visa tai vienija, nes be galo mėgstu rašyti apie tai, kas artima mano širdžiai. Iš čia ir mano temų platumas - nuo futbolo rungtynių, iki kelionių dienoraščių ir knygų recenzijų.

Šiuo metu dalyvauju „Samsung Mokykla ateičiai“ skaitmeniniuose mokymuose. Mūsų dienomis visi vaikai naudojasi technologijomis, todėl ir mokytojus reikėtų išmokyti jomis naudotis teisingai, panaudoti technologijas mokymo ir mokymosi tikslams, o ne tik žaidimams. „Samsung Mokykla ateičiai“ skaitmeniniai mokymai būtent to ir siekia, todėl su mielu noru prie jų prisijungiau. Be to, man patinka mokytis ir mokyti, manau, kad pats mokymo procesas yra labai naudingas!

Anksčiau mokykloje dėsčiau istoriją ir religijų istoriją. Iš tų trijų ten praleistų metų išsinešiau bendrystės džiaugsmą, juk mokiniai kartu su mokytoju yra bendruomenė, žygiuojanti bendro tikslo - pažinimo - link. Kodėl akcentuoju bendrystę? Manau, kad mokykla turi ugdyti ne tik individualiai stiprią, tačiau ir bendruomenei įsipareigojusią asmenybę, kuri būtų atvira savo artimui, kitų džiaugsmams ir rūpesčiams. Juk svarbu ne tik teorinės žinios, ne tik įgūdžiai, tačiau ir doros, morališkai tvirtos asmenybės ugdymas.

Iš mokyklos prisimenu gausybę įdomių istorijų. Pasidalinsiu viena iš jų. Su pirmokais kalbėjom apie senovės Graikiją ir jos dievus. Po kurio laiko pirmokėlis klausia manęs:

- Ar gali paduoti drožtuką?

- Kodėl negali pasiimti pats? - klausiu.

- Todėl, kad aš Dzeusas, o tu tik Hermis.

Išvada: kiekvienas iš pamokos išmoksta tai, ko jam labiausiai reikia.

Na, o ką patarčiau mokytojams? Niekada nenustoti mokytis pačiam, domėtis viskuo, kas vyksta aplinkui, drąsiai priimti naujus iššūkius, o ne jų vengti. O svarbiausia mylėti savo darbą, nes tik jį mylintis mokytojas gali vaikams įrodyti, kad mokslo šaknys, o ne tik vaisiai gali būti saldūs.